Ypatingi, bet panašūs. Kodėl svarbu tai pripažinti

Mums patinka galvoti, kad esam labai skirtingi, ypatingi. Yra tame tiesos. O aš tikiu, kad esam labiau panašūs, nei skirtingi. Ypač fiziologiškai. Vis dėlto esame žmonių rūšis.

Aš apie tai, kad dažnai apsunkiname gyvenimą sau (ar mylimam) sakydami „gerai atrodai, tai gali valgyti, ką nori”, „man užtenka mažiau ir paprasčiau”, arba „tu stambesnė geriau atrodei, dabar oda nudribusi”. Bėda ta, kad faktams mūsų jausmai nerūpi. Net jeigu mums sunku pripažinti, kad turime problemą, kad mums reikia pagalbos, mūsų kūnas neims veikti taip, kaip mes norime save įtikinti. Toks baltas melas deja ne toks jau baltas, nes jisai turi žalingą poveikį.

Aš už tai, kad žmonės priimtų SAVO sprendimus. MANO gyvenimas yra MANO reikalas. Ir aš dar esu už tai, kad tie sprendimai būtų informuoti. Tad keletas faktų, kurie ir man kažkada padėjo atsibusti:

• Numesti svorio gali tik suvartodamas mažiau kalorijų, nei sunaudodamas. Nebent esi nusiteikęs nusikapoti sau galūnes 🙂
• Žarnyno būklė dažniausiai yra pradžia geros ir blogos savijautos. Net emocinės ir nervinės būklės.
• Griežti ir drastiški suvaržymai, siaurai įrėmintas režimas yra laikina. „Ši dieta neveikia, gal veiks kita. Šio produkto kultas sutvarkė vieną bėdą, bet sukėlė kitų”
• Aplinkkelio į ilgalaikę gerą savijautą nėra, o kelias yra tvarkinga mityba. Galim valytis terapijomis ar pavyzdingai sportuoti, ar gyventi oru, bet kol negausime kokybiškų maisto medžiagų, kuriomis mūsų kūnas buvo sukurtas funkcionuoti, nepalaikysime geros žarnyno mikrofloros pusiausvyros, ilgalaikių gerų rezultatų negalime tikėtis.

Lyrinis pusiau humoristinis nukrypimas. Jeigu skaito mano draugės giluminių žmogaus sričių specialistės, dabar joms atskleisiu mažą paslaptėlę – kartais giliuose pokalbiuose apie emocinius ir psichologinius dalykus jaučiuosi nepritapėlė, nes mano sritis tokia žemiška, buitiška, ir atrodo mano indėlis į pokalbius kartais staigiai nuleidžia ant žemės, nors galbūt norėjosi ir buvo reikalinga ten kitame pasaulyje pasibūti. Bet mes absoliučiai suvokiam, kad mes taip gražiai vienos kitas papildom ir kad tiek mūsų dvasingumas, tiek fiziškumas yra be proto svarbūs, įdomūs ir neatsiejami dalykai! 

Jaustis ypatingais yra daugybė priežasčių. Viena jų – niekas negyveno ir nenugyvens MANO gyvenimo. Aš esu mano patirtis. Taigi nebijokime būti ir panašūs! Tai mus sieja bendruomenėse, meilėj, bendruose tiksluose.